Atliekos iš rūšiavimo konteinerių vežamos į sąvartyną?
Šiam mitui sugriauti pasitelkime ekonominę logiką. Galimi du variantai: nuvežti atliekas į sąvartyną arba į antrinio rūšiavimo stotį. Į sąvartyną teks važiuoti ne vieną dešimtį kilometrų – tai ir laikas, ir kuro sąnaudos, o taip pat sumokėti vadinamąjį ,,sąvartyno vartų mokestį“, kuris siekia ne vieną dešimtį eurų. Nuvežtas į rūšiavimo stotį antrines žaliavas galima parduoti jų perdirbėjams ir dar gauti papildomą finansavimą iš gamintojų ir importuotojų, kurių gaminių pakuotės buvo sutvarkytos.
Norint rūšiuoti, reikia turėti didžiulę virtuvę ir daug rūšiavimo talpų
Šį mitą būtų galima priskirti daugiabučių namų gyventojams. Patikėkite – nuo pastangų rūšiuoti namuose susidarančių atliekų kiekis nesikeičia, tiesiog pasiskirsto į kelias talpas. Net ir mažiausioje virtuvėje yra vietos šiukšlių kibirui, dėžei arba maišui. Visas perdirbimui tinkamas atliekas meskite į vieną talpą, o nuėję prie konteinerių atitinkamai išrūšiuokite, kas turi būti išmesta į plastiko, stiklo ar popieriaus konteinerį.
Nerūšiuodami prarandame tik antrines žaliavas, kitokios žalos nėra
Lietuvoje per metus vieno žmogaus namų ūkyje suvartotų gaminių pakuotės – buteliai, dėžutės, stiklainiai ir kita – sveria apie 50 kg. O kur dar laikraščiai ir kitos tinkamos perdirbti ne pakuočių atliekos. Padauginkite šį skaičių iš savo šeimos narių ir gausite 100, 150, o gal ir 250 kg. Tai daug ar ne? Padauginkime iš Lietuvos gyventojų – beveik 150 000 tonų. Sutikite – daug. Kiek iš jų šiandien sutvarkoma? Vos ketvirtadalis. Prarandami ne tik didžiuliai tinkamų naudoti žaliavų kiekiai. Naujų žaliavų gavybai ir gamybai sunaudojami milžiniški energijos kiekiai, kertami miškai, naudojama nafta ir kitos žaliavos iki mūsų keliauja per pusę pasaulio – didėja tarša, brangsta ir patys gaminiai. Kita vertus, į sąvartynus nukeliavusios atliekos užima vietą, prisideda prie šiltnamio efekto, teršia aplinką. Beje, daugelis net nežino, kad pirkdamas bet kokį gaminį sumoka ir už jo pakuotės sutvarkymą: spalvotus rūšiavimo konteinerius, juos aptarnaujančius sunkvežimius, antrinį rūšiavimą. Jei perdirbamos atliekos atsiduria mišrių buitinių atliekų konteineryje, už jų sutvarkymą sumokame antrą kartą. Taigi, kas nukenčia nerūšiuodamas?
Atliekas rūšiuoja tik ,”žalieji” ir keistuoliai
Rūšiuoja visi, kurie galvoja! Atliekas nuolat arba dažnai rūšiuoja trečdalis Lietuvos gyventojų, dar trečdalis tai daro kartais. Ir tik trečdalis nerūšiuoja visai arba labai retai. Daug ,,žaliųjų keistuolių“? Kodėl jie tai daro? Nes jiems rūpi, jie atsakingi, tai ekonomiškai naudinga, racionalu ir paprasta. Taigi, rūšiuoti – normalu, kaip valytis dantis ar praustis. Gal tikrieji keistuoliai tie, kurie dar nerūšiuoja? Kuriems priklausote jūs?
“Tetra Pak” pakuotės metamos į popieriaus konteinerį
Daugelis žino, jog „Tetra Pak“ pakuotės, į kurias pakuojamos sultys, pienas ir panašūs produktai, yra rūšiuojamos ir gali būti perdirbtos, tačiau nemažai žmonių galvoja, jog jos turi būti metamos į popieriaus ir kartono rūšiavimo konteinerį. Tai nėra tiesa –„Tetra Pak“ pakuotės yra sudarytos iš 70 % kartono, polietileno bei aliuminio folijos sluoksnio, todėl turi būti metamos į plastiko konteinerį. Prieš išmetant tokias pakuotes, jas reikia suspausti, kad šios konteineryje užimtų mažiau vietos.
Geriau atliekas sudeginti nei jas rūšiuoti
Degant atliekoms (plastikui, dažytai medienai, padangoms, elektronikos prietaisams, tekstilei ir kt.) į orą išsiskiria kenksmingos dujos, kurios didina šiltnamio efektą, prisideda prie globalinio atšilimo problemos ir teršia orą. Atkreipiamas dėmesys, kad susidarę dūmai lėtai išsisklaido gyvenamuosiuose kvartaluose, kenkia aplinkinių sveikatai. Saugokime vieni kitus ir susidariusias atliekas rūšiuokime arba pristatykime į specialiai įrengtas atliekų priėmimo aikšteles, esančias kiekvienos savivaldybės teritorijoje.
Smulkių elektroninių prietaisų ir žaislų nereikia rūšiuoti
Pradėjus irti net ir smulkiausiems elektroniniams prietaisams į aplinką išsiskiria itin nuodingos žmogui ir aplinkai medžiagos – sunkieji metalai, gyvsidabris, švinas, arsenas ir kt., todėl tokias atliekas reikia atiduoti elektros ir elektronikos prekių tiekėjams arba atvežti į atliekų priėmimo aikšteles, esančias kiekvienos savivaldybės teritorijoje.
Rūšiavimas yra tik didelis verslas, kuris neteikia jokios realios naudos
Atliekų rūšiavimas turi labai daug naudų: tausojami žemės resursai; prisidedama prie klimato atšilimo mažinimo; mažinamas šiukšlių kiekis ir išlaidos, reikalingos nerūšiuotų atliekų sutvarkymui; sukuriamos darbo vietos; perdirbant išrūšiuotas atliekas taupoma energija, kuri būtų naudojama pagaminti naujam gaminiui.
Visos atliekos, įskaitant atliekas iš stiklo, plastiko ir popieriaus konteinerių, supilamos į bendrą šiukšliavežį ir patenka į bendrą nepavojingų atliekų sąvartyną.
Antrinių žaliavų surinkimas ir tvarkymas vykdomas atskirai nuo mišrių komunalinių atliekų. Atliekų perdirbimas ir atliekų šalinimas sąvartyne – atskiri atliekų tvarkymo srautai: už antrinių žaliavų tvarkymą sumokame įsigydami prekes, o už likusių komunalinių atliekų sutvarkymą, mokėdami savivaldybių nustatytus mokesčius.